Kai naktį nuvargins košmarai,
ir pabudęs nerasi valandos,
aš būsiu čia,
skaičiuodama riedantį lietų
ant stiklo, kol dangui nusibos...
Kai dulkėse pasimes žingsniai,
o ieškodamas rasi ne tuos,
aš būsiu čia,
šnabždėdama pamirštą dainą,
kurią tavo mintis pakartos.
Kai rasi pasaulio kraštą,
ir dairysiesi pabaigos,
aš būsiu čia,
verdama uogas ant smilgos
prieš aušrą naujos dienos.