Tenai aš niekad nebuvau
Kasdien kur švenčia žmonės
Barsto žiedlapius gėlių ir ryžius
Dainuoja, geria vyną - negirdėt dejonės,
O aš tik stoviu nuošaly prieiti nesiryžęs.
Tenai aš niekad nebuvau
Kur skausmas skęsta šurmuly žmonių
Varpai kur skamba, užburia malda,
Kur vėjas aukso dulkių, kvapas smilkalų
Kalnai ir duriančio baltumo sniego lavina
Kur akinančios spalvos, klegesys vaikų
Širdies nepažinta kur džiugesio kalba.
O aš tik stoviu vienišas; mastau
Kodėl tenai aš niekad nebuvau...