Myliu tave kiekvieną dieną vis labiau,
Noriu tau duoti vis daugiau,
O kad man būtų daug ramiau,
Noriu girdėt tave dažniau.
Tu pakuždi man viltį tamsoje
Ir priglaudi svajingoj šviesoje.
Kai mano akys plūsta ašaromis,
Uždengi jas šiltomis plaštakomis.
Kai nerandu savy aš įkvėpimo,
Tu atneši spalvingo grimo,
Kuriuo dažai tu mano baltą veidą
Ir paverti mane į aitvarą iškeltą.
Esu viršelis knygos, o tu jos turinys,
Esu paveikslo rėmai, o tu – tapytas piešinys.
Esi geriausias draugas, noriu būt kaip tu,
Deja, tik kaip brokuota tavo kopija esu.