Brendu per dangų naktyje
Kaip katinas per miežius,
O ten kūrėjo namuose
Žvaigždžių, planetų spiečius.
Ir ten regiu vien begalybę,
Regiu ir nesuvokiu
Iš kur tai visa atsiradę
Ir kas ten gero tokio?
Kodėl tie žiburiai kas naktį
Šviečia ir negęsta?
Bandau atsakymo ieškoti,
Bet jį randu tik prastą.
Ir mokslas virsta pelenais
Prieš dievišką galybę,
Aš patikiu savais jausmais
Danguj jaučiau gyvybę.
Ir nuo Velykų jau visus,
Pažvelgt kviečiu į dangų,
Surast tikėjimo kamieną,
Sutikti Dievą brangu.
--------------------------
visiems linkiu linksmų ir prasmingu Velykų!