Šaukiu, kai...

Šaukiu, kai niekas jau negirdi,
Kai riksmą užgožia audra,
O vėjo gūsiai ima tildyt –
Užgniaužia kvapą gerklėje...

Šaukiu, kai vėlei veria širdį,
Kai pyktis veržias manyje,
Lietus užlieja visą vilty –
Ji skęsta upėj sūrioje...

Šaukiu, kai mintyse vėl kyla
Prisiminimų sūkuriai –
Šimtais balsų staiga prabyla
Ir nenutyla, kai prašai...

Šaukiu, kai vienišas ir liūdnas
Jaučiuosi vėl... ir vėl... dažnai...
Sakai myli, bet taip nebūna,
Jei vien šaukiu viduj giliai...