Pasilik kuo plaktis

Priešais vėsią rietimų rimtį
prie ričių kur siūlai korėja
jau reikia rytą priimti
bet nėr many pribuvėjos

jau laikas palas patiesti
žaislus išdėliot šiai dienai
tiktai susitraukė miestas
nes grįšiu sakei ne vienai

jėgų per mažai ir ryžto
gyvybės tik tiek kad smilktų
nebuvo sakyta grįžtu
tai braškūs vaizduotės tiltai

įkvėpt kaip pagundos vengiu
lovatiesės styra gruodu
lėles savimi aprengus
užuolaidas plėščiau rodos

ėjau tik rūselin miltų
ak kaip čia tamsu man motin

pasiūta tiek būt galėjo
jūreiviško
kariui
šilko
bet juk nebuvau siuvėja
aš tik užtraukdavau kilpas

tiktai užspausdavau vokus
delnan miego grūdą dėjau
maža kai buvau nemokė
kad aušros baugins siuvėją

bet gelumbės renka dulkes
kilpavirves riša naktys

nužydusion pievon gulkis
tiktai pasilik kuo plaktis