televizorius

Labai mėgstu žiūrėti televizorių ir visi mano draugai mėgsta ir priešai mėgsta, aišku, yra tokių mano draugų ir priešų, kurie nemėgsta. Televizorius tokio aukšto universalumo daiktas kaip mokykla, kaip bet kuri privaloma institucija, brt jis neprivalomas ir tiesiog žavingas. Televizorius mums rodo ištisai humoristines laidas ir pagiriomis piktnaudžiauti aš nepatariu, bet jei jau kokį trečiadienį esate pagiringas eikite pažiūrėti televizoriaus ir poto galėsite papasakoti daugiau nei išėjęs į parduotuvę. Nors gal ir ne, galite ginčytis, aš, žinoma, tiesiog manau, kad yra dalykų būtinų įtraukti į šiuolaikinę literatūrą, kaip, pavyzdžiui, subjektyvus ir talentingas laidos atpasakojimas. Vaikai, niekur toli nenubėgsite neigdami naująsias technologijas. Kita vertus, o štai čia, jau svarstymas vertas milijono, aš abejoju ar, sakykim aš galėčiau grynai televizoriaus pagrindu sukurti ką nors didingo, ar skelčiau anekdotų knygelės ir jūreivio šveiko žanrų mišinį. Tai mane neramina, bet, kaip sakė, toks piratas, rankų kojų nepakerta. Nepakerta, bent jau todėl, kad toks kūrinys nebūtų stilistiškai žalingas, kaip ir pavyzdžiui pono Tarantino filmai. Jis bent jau neblogas dailininkas ir anekdotų kūrėjas.
Baigiam šneką.
Aš labai pritariu ponui Dali dėl to, kad jis neįsivaizduoja savo gyvenimo be poros dramblių kaukolių savo kieme. Kad jūs žinotumėt kaip aš jam pritariu dėl šito! Šimtu procentų! Šimtu procentų! Aš irgi grynai neįsivaizduoju savo gyvenimo be poros dramblių kaukolių savo kieme.
Taip taip taip- aš jūsų atsiprašysiu, bet tik dėl vienos smulkmenos. Dėl to, kad jūs manęs nepažįstat. Jeigu jūs mane pažinotumėt, tai dabar sėdėtumėt prie savo vaizduoklio ir būtumėt maloniai nusiteikę, o dabar tik keli iš jūsų yra maloniai nusiteikę, ir keli iš jūsų bus taip man nesuvokiamai nusiteikę, kad net pakomentuos visiškai nenusakomos reikšmės komentaru, po kurio man bus kokias 2 sekundes nemalonu. Ir jeigu jūs savo pastabų gale padėsit smailą, ypač tą kur juokiasi, o jei dar kokį mandresnį smailą, su nosim ar viena primerkta akim ar liežuviu, žinokit ko gero palaikysiu jus idiotu. Pabrėžiu, kad iš savo chebros smailų ganėtinai tikiuosi po šitos prakalbos. Ir, kad kai kuriems žmonėms smailus atleidžiu.
Baigiam šneką.
Kai pora žmonių eteryje susiginčijo dėl to kas geriau Lietuva ar Egiptas, lietuvis Lietuvą palygino su mažu nykštuku sekiojančiu jaunuolius grįžtančius naktį per rajoną iš vakarėlio, ir ginčą laimėjo.