Siela tyliam mieste

Krepu ir nėriniais
Padabinta siela
Nusileido
Į darganą miestą.
Ji valso, gal tango
Žingsniu nuvilnijo
Ir žėrė
Šypsnį į tylą.
O žmonės stebėjo
Iš padilbų.
Stebėjo
Su nepasitikėjimu,
Panieka,
Tūžmu.
O siela tik sklendė
Viršum jų visų
Ir švietė
Kažkuo nenusakomu...
Ir žmonės pyko.
Ir patys niekaip nesuprato
Kodėl.
Lyg ta šviesa
juos skaudžiai akintų
Ir maustų krūtinę
Neaiškiai.
Krepu
Pasidabinusi siela
Nuskriejo
Ir niekad negrįžo.
O krūtinėse maudė
Ilgai dar
Kažkoks
Ilgesys
Atmieštas pykčiu
Ir nerimu...