Gyvenimas, tai ne vaikystės pasaka,
Sekta šarmotais vakarais ilgais
Ir ne betikslis pokštas su draugais.
Gyvenimas, tai noras rasti atsaką –
Kodėl jisai ne pasaka?
Gyvenimas vieniems – lengvutė sąšauka
Su amžinybės toliais netikrais...
Gailestingumas sielos nesužeis...
Gyvenimas, tai noras rasti atsaką –
Kodėl jisai ne pasaka?
Gyvenimas antriems – veiksminga nuoskaita,
Nustatanti likimą ties riba –
Nesikartojanti, blėsli klaida.
Gyvenimas, tai noras rasti atsaką –
Kodėl jisai ne pasaka?
Gyvenimas tretiems – ryjimas artimo,
Suklupusio ant pelkėtų laukų
Ir ieškantiems teorijų paikų.
Gyvenimas, tai noras rasti atsaką –
Kodėl jisai ne pasaka?
Gyvenimas – nepramanyta pasaka,
Nežinomi jos autorių vardai –
Išblėsusioms akims nušvis juodai...
Gyvenimas visiems paliks be atsako –
Kodėl jisai ne pasaka?
Pelekiskiu Sirse yra ne Pelekiskiu Sirse. Sie kuriniai yra pavogti is Aldonos R., gyvenancios Merkineje, kurybos, paskelbtos vietineje spaudoje. Beje, uz siuos kurinius (bet neisdarkytus, kokie jie yra paskelbti rasyk.lt) Aldona R. gavo III-io laipsnio diploma Rytu Lietuvos literatu konkurse (berods 2008 metais). rasyk.lt puslapyje paskelbtu dzukisku kurineliu "Redagavimo" stilius bei bendravimo maniera su kitais rasanciaisiais, parodo jos buvusio pazistamo, kuris pas Aldona R. atvaziuodavo is Vilniaus, maniera - tipiska savimyla ir "poetu poeto" vizitine kortele. Tad si "pelekiskiu sirse" yra tas pat Juozupukas, kuris pats sau panegirikas rasineja. Iliuzija geros dzukiskos "kurybos" jis pateikia ne savo kuryboje, bet per plagiata...
Tai zinoti Jums geriau dabar, o ne po "meiles" priepuolio "sirsei"...
,bet Sir juozupukas man dabar labai iš pasakos ir sakyčiau daugiau ar mažiau šis eilius vykęs, galbūt man nelabai pats rimas, galbūt tiesiog ne visai tas stilius, man arčiau širdies, bet manau,kad parašyta neblogai, užuodžiu autoriaus savitumą ir pasitikėjimą savim,kuris tikrai nėra paikas.
'kodėl gyvenimas ne pasaka?
nors aš ir tu tik Dievo personažai'
Gyvenimas-nuo aukščiausio dvasingumo humanizavimo laipsnio iki žemiausio lygio ir to pasekoje neigiamų emocijų poveikis asmenybiškumui. Bet viso to apsakyti eilėmis neįmanoma, išskyrus vieno kito momentų paryškinimą. O kovoti su savimi, tai labai gražu, bet kas tai gali daryti? Ir kas tada kovos su valdančiųjų kvailumu ypač kai pavaldinių daug ir jie perdėm protingi?