Tuščios drobės

Trečiąją dieną skyrėsi dangūs
trupiniais dievo stalo lijo
pietūs išėjo aitrūs ir sprangūs
nepašerti galvijai

vedly mano dalijo lingo

motina raškė kaltę nuo medžių
kraitės čia pat pilnėjo
dukterys matės grįžusių gedi
mantrom sulies alėjas

šviesa mano dalija lėja

motina baigė surinktos kaltės
(sprūsta matai per viršų)
dėkui už derlių gausų kaip meldėm
samčiai jau puoduos niršo

naktys vis tarsi žiemą tirštos

trečiąją dieną motinos veidas
skleidėsi druskos gijom
vos tik jai kaltę ugnin suleidus
tėvui padai užgijo

vėl jis išeitų
lengvas ir greitas
pas kitas
bet visas sukumpęs
nudrengtos klumpės
nebe tas

maistas be skonio motina gūžčios
sapno sakys prarytas
skląstis atšautas drobės tuščios
nuristas monolitas

ir motina kviečia klupti
margu lukštu dalytis