Statybos

Statybvietėj jie susirinko
sustirę
labiau nei gyvas įsivaizduotų
drąsiau kai venomis sniego likučius
susileido
tik šiurpsta
sugrubę ir tūkstantį kartų per šiurkščios
rankos saulės riedinius rito
į vasaros pamatus
į Rytus


Išmokyti universaliu principu
tobulų krikščionių musulmonų
net jogų
tik langus sustatę
atvėrė į atvirkščią pusę
taip iš toli nematyt atspindžių
tik Vėju pramintas vaikas
jau įsukęs vilkelius tuščiuos kambariuos


Net toks pirmas gimęs
sulauks savo motinų
praneš anksčiau reinkarnavęsis
nei senasis numiręs


O statybininkas jau nušvitime
seniai aišku išminčių rūmus
nulipdė


Nenuims dar pastolių
žindyvės sutūpusios
nurausvintų lūpų
balandžiai
pirmąsias mantras
vieninteliam gimusiam


Prakeiktas čia tik jo tėvas
žuvęs kaip ir turėjo
nuo moters ir kardo
bet apie tai visi puslapiai tyli


Mums prireikė molio
nudrėbsim didvyrį
iš nykščio jo ir pradėtas
tik laiko jau nebeturim
kvadratais šventąją upę sudėjo
čia ir pargrįš sveikinti
pirmagimio Kvailio



Tik istorija vėl nebylė
kaip ne keista



Dieve,
pastatė per mažus tiltus