O kai išeisi, kas liks:
Ar krantai, ar tik žolės, ten skintos?
Ne prakeikiau, o keikiu dar vis
Ta dalim, kur vis dar užrakinta
Kaip tylėjimas, taip jaunatis.
Virbalai kai iš rankų iškrinta,
Tolei beldi žvilgsniu į akis,
Kol nubėga ir gūžias po spinta;
Sakai, dienos vienodos, naktis
Nemiegotas skaičiuoji po šimtą...
Tai gal imk ir išdrįsk?
Bent nebus šitiek veltui grasinta.