Mes žaisdavom karą ant betono laiptų
"Pertussino" buteliukais linkėdavom sveikatos savo pulko aštuonmečiams
Neįtardavom, kad užaugę verksime iš savo neteisingos šventės
Rimtai svarstydavom, jog mes suaugę už pačius suaugusius
Vieni kitus vadais ir kapitonais vadinom
Pildavom druskos kaskart į vandenį – negailėdavom savęs
Manydavom degtinę geriam
Apsimetinėt mums nereikėjo
Vaistų buteliukų mamų spintelėse vis dingdavo ir dingdavo
Neįtarsi nieko
Visa laiptinė baubabų prisėta buvo
Juk mes protingus bandydavom taip žaisti
Ir kas juoktis iš to ketindavo
Tas karo teismo susilaukdavo kerštingo
...
Tik iki šiolei sūrus vanduo neduoda mums ramybės – į karą eiti mes nebenorim...