ir vėl be pavadinimo

Pabūsiu tuo, kuo ir norėjau būti...
Gal drugeliu? -nors šią minutę!
Ant žiedlapio, nuprausto rasos lašų
Sparnus išskleisiu, apglėbsiu visa kas gražu

Ir debesį-pakviestą pas dangų į svečius
Ir saulę, kuriai šaukiu-Nebūk dėl to nuliūdus!
Šnarančiais lapais-medžius svajoklius
Nuogom sielom ir šakomis-jų brolius krūmus

Sparnais mažučiais, apglėbsiu pelkę su visom varlėm
Koks grožis! Ir man nerūpi, jei ir keliausiu jų gerklėn

Sparnais mažučiais, skrisiu drugeliu į jūrą
Koks grožis! Gelmėn panirus, ragauti mirtį sūrią

Nors šią minutę, buvau aš tuo, kuo ir norėjau būti
Drugeliu, tavoj širdy, mažuti...