,,,

Ruduo, už lango apsiverkęs,
Spalvom auksinėm išsipuoš,
Žiogelis, po lapu sumirkęs,
Linksmų dainelių nesmuikuos.

Ir ta saulutė, kuri šildė,
Bus abejinga ir šalta
Kaip ta mergaitė, kuri tirpdė,
Ledynus mano širdyje.

Užvaldė mano širdį jauną
Juodų akučių žavesys,
Tačiau dabar lyg peiliais pjauna
Išsiskyrimo liūdesys.

- O vėjau, vėjau, rask man kelią,
Tu daug kur buvęs, daug matei.
Surask, tą šildančią gėlelę-
Be jos gyvensiu neilgai.

Nes aš bijau vienatvės šalčio,
Ilgiau nebegaliu kentėt, -
Ieškosiu žydinčio paparčio
Širdim apnuodyta mylėt.