kai vakarai vėjuoti
gėriuosi drebule liauna
tyliu
kol pirštai ilgesio graublėti
jai supina kasas ryte
kai vakarai nebylūs
o mano drebule miela
susitinku
save aš abejingą, lėtą
skandinantį maldas vyne
kodėl kai vakarai vėjuoti
blaškaus
o mano drebule miela
po slėnį nerimu užlietą
dar gimsiu gal kada