Miško prisiminimais

Jis ėjo mišku,
Juodi kur laukai,
Minčių išvagoti medelių šimtai.
Tik šūvis į nugarą- ką ten matai?

Kas žino, nutiko jam kas, o gal ne,
Gal motina vilko jo kūna pro čia.
Jos ašaros dengė jo sielos skyles,
O medžiai jam tiesė paskutines šakas.

Kas žino, ko šaukės jis samanų patale.
Gal atsistot panorėjo tik ...
Kas žino, gal kelio į mišką to jau nebėra.
Gal žmonės neieško jo ...

Didžiuliai ratuočiai išgrindė naujas
Pilkas ir slidžias asfalto kalvas,
Žalias ir mirtingas užklojo ...