Buvau aš pasiilgęs
Tos vasaros dienų,
Kažko iš jų tikėjaus
Ir laukiau dovanų.
Žavi jinai atrodė
Su pintine gėlių.
Ateis, atneš ko nori-
Pašauki ją vardu.
Tos vienkartinė svajos
Pavirto pelenais,
Turbūt ne išsipildys,
Jau greit ruduo ateis?
Ir liks truputis pykčio:
Kodėl ji ne tokia?
Kodėl ta vasarėlė
Prabėgo tekina?
Labai aš jos ilgėjaus
Prarasti nedrįsau.
Dabar tik liko vėjai,
Pašėlę dar labiau.
Pamiršti reikia pyktį,
Kas kaltas nežinau,
Gal aš perdaug norėjau
Ir jai nepatikau.