Kuniskasis

Kas dabar plūsta kraujais-
gydytojas elgiasi kaip visko matęs-
užgys prisitaikys iš naujo
prie to kaip yra

man traukia dantį,
su pulėtom šaknim, ir be galimybės
ką nors kontroliuoti
aš viską paleidžiu kas esu aš

galvoju kitąkart kai taip bus
tikriausiai gimdysiu vaiką arba
bet jau labai nelaimingu atvėju
iš manęs trauks mano koją

galvoju kad jei iki šiol
viską esu išbuvusi
tai gal ir šį dantį mokėsiu
garbingai paleisti

iš to visko, kol plūsta kraujai,
ir man į ausis byra asaros
-mintys trumpos ir šaltos
tikriausiai taip būna prieš mirtį-
tegaliu atsiminti vieną vyrą

o atėjus trečiadieniui jau galiu prisimerkus
žiūrėti į veidrodį praverta burna, ir greitai
liežuvio galiuku galėsiu paliesti
siaubingąją prarają kur nuo laikų pradžios buvo dantis

vakarais jau manysiu, kad man pagerėtų nuo vyno
ir aštriosios sriūbos o ir imsiu juokauti
o likus viena
vis bandysiu sukąsti bandančias grįžti
į praeitį žiaunas
(kaip baisingai ilgu riešutų ir
kietųjų žieveliu, nuo kurių, pagal viską
užgimsta berniukai)

ir tada jau pradėsiu nedrąsiai tikėti
kad kas šitiek dabar išdrąskyta
tikriausiai ir vėl kada nors
sugys susieis susilydys
tarsi nieko nebūtų čia buvę, be jokios atminties

naktimis vis dar skauda-gedi