melancholija

Nuoširdžios svajonės, nuobodus laikas, raminanti muzika ir liūdesys.
Kvėpuoja svajonės, kvėpuoja šaltis, bei šaudo stiprus ilgesys.
Aukštai skraido paukščiai, miršta spalvos, bet gilumoj lieka juoda.
Žiūriu į kruviną dangų, svajoju, o iš žaizdos bėga skaudi tuštuma.
Užmerkiu akis, atrodo pasaulis išėjo.
Žaizdų rinkinys, dar šaudo iš siaubingo šešėlio.
Kraujuoju skausmu, nežinau kaip išgyvensiu.
Mirties šauksmą girdžiu, išeinu. Juodam fone išėjimu plevensiu.

Tu matysi, bet nekalbėsi.
Jausi, ilgėsies, bet ateit negalėsi.
Gyvensi juodai, blaškysi nuoširdžias svajones.
Ir kvėpuosi šalčiu, žudysi nuobodžias žvaigždes.
Užges paukščiai, žvaigždės, gyvybės lašai.
Blaškysis šešėliai, ir verks kraujo sapnai.
Sapnuosi baisius košmarus,
Ir žinosi, kad manęs amžiams nebus.

Melancholija draskys mirtinai.
Į dalis skils egzistencija, juodi trupiniai.
Ištiesiu rankas, nors aš per toli.
Pasiimsiu Tave, ir laikysiu savy.