Vėl gęsta vakarai --
Sodriai oranžinė saulė merkia
Savo apsunkusias rankas
Į melancholiją.
Toks tyras, elegiškas jausmas
užplūsta --
Kai apakinti saulės apverkiam
pienių žydėjimą.
Varinėm medžių viršūnėm
siūbuoja sapnai -
palytėdami pirštais --
Kyla iš laimės lapai pavargę
Lašai į gluosnius įsisupę
šypseną slepia
--
Taip gera ją pavogti (ir užmiršti)
paslapčia