Palikusi visus skausmus
Kurie kadaise kėlė šoką,
Aš išeinu užtrenkdama duris
Kur niekad nepareisiu.
Ištraukus raktą išmetu -
Tolyn, kur nieks nevaikšto,
Kad neatneštų man jo vėl
Nesugrąžintų progos parkeliaut.
Einu laukais, kur saule šviečia,
Matau kaip dega pievoje rugiai.
Tikiuosi, kad ir mano kruvinas pasaulis
Sudegs taip greit kaip šitie augalai.
Palikusi šlykščiausias negandas ir tamsą,
Aš skrisiu – sugebu, žinau.
Nebevirpės daugiau širdis iš baimės,
Kad nematysiu niekad tavo veido.


SandriTa_





