be pavadinimo

Tarpupirščiuos įstrigęs smėlis, iš tų laikų kai aš ėjau                          Per dykumą, rankas iškėlęs, vandens nors lašo maldavau                    Ir juokės saulė, spinduliais mane lytėjo, patogiai įsitaisius danguje      Smėly įkaitusiam atsispindėjo, pavargęs žvilgsnis įrudusiam veide      Su viltimi klupau iš naujo ir vėjo nešamu gūsiu                                Išdžiūvusias lūpas lig kraujo, suvilgiau prakaitu sūriu                          Dar niekados taip miego nenorėjau, kartu su saule aš į tamsą nugrimztu                                                                                      Dar niekados taip smėlis nebyrėjo, iš susivėlusių lyg stagarai plaukų  Ruduo... dabar čia lyja lietūs. Aš basas baloje klūpau            Tarpupirščiuos įstrigęs smėlis. Iš tų laikų kai aš ėjau...