Žibuoklės

Priskyniau tau glėbį mėlynaakių
Ir glaudžiau prie širdies jųjų kvapą.

Ta žydrynė mažų ežerėlių
Prikeltų ir vėlę iš kapo.

Net rašalo dangūs nublanksta,
Žydrose akyse joms per ankšta.

Mano kvapas mėlynai nusidažo,
Lig mėlynos beprotystės-
                        trūksta tik lašo.

Šalti pirštai išvarva varvekliais,
O žibuoklapiai virsta drugeliais,

Kurie gieda pavasariui psalmę
Ir panyra į tavąją gelmę.