Iškišo nosį iš po kailio apykaklės, patraukė apšilusio vėjo;
Ir jau šypsotųs, jau dainuotų
Tik žmonės. Ištirpus sniegui sutekėjo gatvėsna
Ir sekioja, sekioja šešėlius
Arba žiopso į kažin kokį nieką
Vienas kaip viena ir visi kaip niekad.
Ir veda kažkas mano nosį kartu
O kur, ir nesako
Ką bepasakys,
Juk dėsnis.