Noriu prakalbėt į jus, o žmonės:
Man nesvarbu - jūs seniai ar vaikai.
Tik ar klausysite apie manas klajones
Ir už eilėraštį, ką duosite mainais?
Norėčiau būti kaip Maironis,
Apdainuot ir apraudot gyvenimą pilių.
Norėčiau aš pamilti jus, o žmonės
Ir atiduoti viską ką turiu.
Turiu nedaug - tik meilės pilną sielą,
Svajonių, gal šiek tiek naivių...
Bet savo norais vis atsimušu į „sieną“,
Klumpu, keliuos ir vėl einu.