žaidimas

Žmogus sureikšmintas jausmų,
Kaip veršis vedamas už virvės,
Skerdyklos link išmindžiotu taku
Keliauja- ten jį siunčia minios.

Norėtum rasti savyje jėgų
Išrėkt pasauliui skaudžia tiesą:
tuštybei šitiek skirta pastangų
ir Laikas paverstas į nieką!

Tačiau suvyta virvė iš minčių
Tvirtesnė už bet kokį plieną!
O jei bandytum sukt kitu keliu,
Pykčiu alsuojančią, sutiktum, minią.

Gyvenimas užpildytas šlamštu,
Kaip pelkė, traukia ir klampina.
Alternatyva įsiamžint tarp aukų
Nepavaldžių kvailam žaidimui.