Dangus

Tai turėjo būti mano paskutinė dozė, kuri mane pražudė. Atsibudęs iš sapno tu prarandi svajones, tu nori pasilikti danguje kuriame tu skrajojai po heroino.

Rytas, galva tarsi tiksinti bomba, kuri ruošiasi sprogti. Bet vakar naktis buvo neapsakoma. Dar niekada gyvenime neteko patirti tokia gilaus jausmo, tarsi visą tavo kūna užlieja tokia palaima ir noras visus išbučiuoti, noras mylėtis.

Po metų kančios ir sielos mirties bei kūno pūvimo.

Nebegaliu blaiviai mastyti, nebeturiu visų savo pinigų, mane paliko mergina ir dar pridūrė, kad nekita susitikinėti daugiau su narkomanu.

Tenka parsidavinėti, kad tik susiveikčiau pinigų tai nelemtai, bet palaima suteikiančiai dozej.

Tą naktį nuėjau į vieša vyrų tuoletą, žinoma ne gamtinių reikalų atlikti. Buvo šlykštu, tas vyras lietė mane, bučiavo, norėjau jį užmužti, bet žinojau jei negausiu pinigų narkotikams mirsiu iš skausmo. Tas skausmas, kai tau laužo kaulus, kai rodos, kad akys išlėks iš akiduobių.

Keletas kartų, kai norėdavau nusižudyti, bet mane kažkas sustamdydavo.

Kartai, kai nebenorėdavau kviepuoti, norėdavau sustoti, sustoti vartoti narkotikus.

Diena, kai gyvenimas prašviesėja, bet kūnas sako ką kitą.

Eidamas gatve, pro kurią visada stengdavausi kuo greičiau praskuosti - sustojau. Akys tarsi prasivėrė, išvydau ją. Ji buvo tokia švytinti, jos lūpos, akys, kūnas, krūtinė. Negalėjau atplėši akių, ji pastebėjo, kad į ją žiūriu, bet staigiai nusuko žvilgsnį.

Parėjęs namo niekap negalėjau pamiršti tos akimirkos, kai mūsų akys susitiko.

Bet prisiminiau save ir supratau, kad tokios merginos niekada gyvenime negalėčiau turėti, aš narkomanas puvančiu vidum ir išore.

Tos spalvos, oras kutenantis man nosį, aš rojuje aš skrajoju tarp debesų aš danguje. Visas mano kūnas toks atsipalaidaves, nejaučiu nieko nei skausmo nei noro išnykti. Tas jausmas užliejantis viską, paliečiantis kiekvieną smegenų vingį. Bet tai trunka neilgai, pradedu jausti tuštumą ir kaltę, kaltę už padarytas klaidas, pradedu jausti, kad aš esu gyvenimo klaida.

Nuo ko viskas prasidėjo.

Vieną vakarą draugas nusitempė mane į naktinį klubą, ten viskas ir prasidėjo, sako imk pabandysi, jei nepatiks galėsi iš karto mesti. Pagalvojau, kad taip ir turėtų būti, bet aš klydau.

Tą vakarą po vakarėlio į namus parsivedžiau merginą, blondinę, mylėjomes ilgai, seksas buvo nuostabus, buvau toks ištroškęs jos, niekada nesu taip ilgai ištempęs, paprastai dešimt minučiu ir neilgiau, bet matyt viską pakeitė keli kokso takeliai.

Po tos nakties viskas mano gyvenime apsivertė, visus pinigus išleidau narkotikams, netekau absoliučiai visko – draugų, merginos net tėvai nusigręžė nuo manęs. Likau vienas su savo kalte ir gėda, kuri slėgs mane visą gyvenimą.

Įvykis kuris pakeitė mane ir mano pasaulį, dar kartą.

Sėdėjau parke ant suoliuko, visas susigūžęs ir bejėgis, net vaikas būtų mane sumušęs, atrodžiau apgailėtinai.

Kol netikėtai pro mane pražingsniavo toji nepaprasta mergina, ta pati mergina kurią mačiau praeitą mėnesį, gatvėje.

Ji stabtelėjo ir pasiteiravo manęs, ko toks nusiminės ir išsekės atrodau.

Pakėliau akis, man nušvito visas pasaulis, tai buvo angelas, kuris tarė žodį.

Nedrąsiai teištariau, kad man viskas gerai, nors aiškiai melavau.

Ji atsakė, kad netiki ir prisėdo greta manęs. Pasiteiravo kur gyvenu, o aš atsakiau, kad prisiglaudžiau vienoje apleistoje operos salėje, palėpėje.

-Tai kas tau nutiko? Smalsiai paklausė angelas manęs.

-Aš esu narkomanas, netekęs visko, nekenčiu savęs, verčiau būčiau miręs, - tariau.

-Na baik, visko šiam pasaulyje būna, klausyk gal eime pas mane, nežinau, bet man atrodo, kad tu esi geras žmogus ir turiu tau padėti. Tik prašau nesakyk ne. -Ji tarė tuos žodžius, o aš buvau šoke, tas angelas paprašė eiti kartu su ja.

-Mielai, bet ar aš tau nepridarysiu rūpesčių? - pasiteiravau, nežinau, bet aš pradėjau verkti.

-Ne, man būtų malonu tau padėti. Nagi, neverk. - Pratarė ir pažvelgė man į akis, jos akys atrodė tarsi gilus vandenynas.

Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, kol vieną dieną aš nebeištvėriau ir paslydau ir vėl griebiausi narkotikų, iki tol vartojau vaistus parkirtus gydytojo, praėjau visą gydymo kursą, bet aš buvau per silpnas ir grįžau mirti.

Tai buvo mano paskutinė dozė ir aš jau danguje, nebejaučiu nieko, tik vienas dalykaskurį prisiminiau, koks aš esu apgailėtinas.

Nežinia iš kur, prie manęs pribėgo mano šviesusis angelas, manoji mergina, ji verkė, bet man jau niekuo nebegalėjo padėti. Aš buvau atšalęs, koks aš buvau kvailas, manoji meilė, ką aš padariau. Norėjau grįžti į gyvenimą, bet buvo per vėlu.

Angelas verkė ir giedėjo manęs, aš tikras kvailys įskaudinau savo meilę…

Pirma dozė, gali būti tavo gražaus gyvenimo pabaiga ir atverti duris į mirtį.

Sukūriau šią istoriją, norėdamas paiškinti ką gali padarti narkotikai, o svarbiasia, kad narktoikai padaro žmogų silpnu ir priklausomu…