Kur lekia vėjai šimtiniai
Ten veidus papuošia šalna
Raudoni žmonės peikia laiką
Kai laiko jau nebėra
Šaltas cementas verkia
Kviečia vėją pakelt ir nunešt
Visą žmogaus kojų sunkumą
Bet gamta per silpna
Ateina mergaitė ir papuošia cementą gėle...