Pelekiskiu Sirse yra ne Pelekiskiu Sirse. Sie kuriniai yra pavogti is Aldonos R., gyvenancios Merkineje, kurybos, paskelbtos vietineje spaudoje. Beje, uz siuos kurinius (bet neisdarkytus, kokie jie yra paskelbti rasyk.lt) Aldona R. gavo III-io laipsnio diploma Rytu Lietuvos literatu konkurse (berods 2008 metais). rasyk.lt puslapyje paskelbtu dzukisku kurineliu "Redagavimo" stilius bei bendravimo maniera su kitais rasanciaisiais, parodo jos buvusio pazistamo, kuris pas Aldona R. atvaziuodavo is Vilniaus, maniera - tipiska savimyla ir "poetu poeto" vizitine kortele. Tad si "pelekiskiu sirse" yra tas pat Juozupukas, kuris pats sau panegirikas rasineja. Iliuzija geros dzukiskos "kurybos" jis pateikia ne savo kuryboje, bet per plagiata...
Tai zinoti Jums geriau dabar, o ne po "meiles" priepuolio "sirsei"...
Na, vaikai, liaukitės iškreipti komentarams skirtą funkciją. Gal dar meilės laiškučius pradėsite čia palikinėti? Tiesą sakant iki to jau prieinama. Tai toleruojama ir iš administracijos pusės-matyti jiems irgi "kibeni-feni". Ir lankytojams pakanka įžūlumo, tai laikyti seno ąžuolo dreve. Juk yra vieta, kur galite nevaldomi visą traktatą sukišti.
Eil. įdomiai sustyguotas ir galima suprasti, kad tarkime, "metodą surasti laksčiau po laukus" laukus reikia suprasti ne tiesiogine prasme, bet ieškant jo auditorijose irgi skaityklose, moksliniuose tyrinėjimuose, betgi to visko nesurašysi ir todėl pavadinta laukais. Nors laukuose irgi ieškoma metodo, nes tai gamta, tai Visata. O pabandykite įsigyventi į palyginimus. Metaforų nėra ir kam jų reikia? Jų filosofiniuose mąstymuose nereikia. Ir "koordinatės", tai visai ne metafora. Na, užteks, nes ir pas mane išsirutulios traktatas. O pamąstyti reikia, nors neįpratusiam mąstyti sunku šį eilėraštį suvokti.