Atmintis I

Vėjo malūnai pakelės degalinėj
Nesibaigiantis ruožas atgal
Seniai užmirštoj tavo plynėj
Kur mokėmės tarti dar kart
Vardus tų, kur buvo šalia
Ten kažkur ar anapus
Paminklo (vitrinoj, Kaune)
Kuriame keistos datos
O jų „vengia akmuo ir metalas“
Vėjo malūnai apšąla
Nuo savo Dievo alsavimo
Stoja tyla, kurioje
Mnemė akis savo praveria
Tam, kad išvystum jose
Vardus, kurie taria  – mes čia