Dvi sekundės, pora metų-
nesenai juk besimatėm
Dar galiu atminti kaip kvepi
Ir turiu minčių kuo gyveni
Trapumas - ne stiklas-
apleistas metalas
Tikrumas- tik jausmas,
ne teisėjo moralas
Grynesnio už laiko numanomą
tarpsnį ieškoti momento,
kai atmintį žarsto dar gyvas
kvėpavimas, žingsnis,
mintis.
Šioj gatvėj tu supratai,
kad manęs jau nėra.
Vengiu jos-
žino per daug