Naktyje du šešėliai kovojo
Vienas saulės ryte neišvys,
Čia nebuvo tik mano vaizduotė,
Per pasauli keliavo mirtis.
Nedrįsau pajudėt, tirpo kojos,
Šaltas prakaitas virto upe,
Kraują stingdantis laikas sustojo,
Pajutau mano priešas jau čia.
Smeigė durklu į jauną krutinę,
Kad širdis rodos perplyš per pus.
O aš pirštinę tvojau šlykštynei
Net ištiško tas uodas žiaurus.