Paskutinis šokis

Dangaus veidai nusijuokia pavargę,
Žmogus suklūsta ir paklausia:
- O gal jie nori mus pakarti?
Už raganystes, už burtus, už kerštą,
Be lyno, be pušies, be vargo...

Dabar prisiminė žmogus giesmes,
Elegiją suskambusią varpais sapne,
Ošimo jūros milžinės fone.
Reprizoje naktis pritars fleita,
Melodiją ji verks, ir finale
Minorine užbaigs gaida...

Ėdžias Dangaus visi apleido,
Akordai mirties valso gaudžia,
Svajonę šokt kviečiu balsu:
- Nemirę likome tik aš ir tu...