Tikiu

Tikiu į rugio grūdą,
rudenį pasėtą,
iškentęs žiemos speigą,
žalia vilnim išplauks,
iškėlęs sunkią varpą,
pilną duonos kvapo
pjovėjo- žemdirbio sulauks...

Tikiu į kūdykį,
iščiose pradėtą,
ne ta „šventa dvasia, „
o meile ir aistra,
šiandienos kelią,
sunkų ir duobėtą,
pakeis savo darbais drąsa.

Tikiu į pumpurą
gėlelės žiedo:
gal jis žibuoklės
miško tankmėje,
gal jis tauriosios orchidėjos,
o gal gėlės tokios nėra...

Tikiu tuo gėrio
pumpurėliu, kuris
toks mielas ir trapus
gyvena mus kiekvieno
sieloj...