Rašyk
Eilės (76124)
Fantastika (2224)
Esė (1523)
Proza (10697)
Vaikams (2583)
Slam (50)
English (1168)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Atsisėdau prie lango. Spindinti saulė pabrėžė mano pačios beviltišką būseną. Kurį laiką stebėjau, kaip saulės zuikučiai šokinėja kažkur skubančių oromobilių stogais. Niekada nemėgau poezijos, bet šį sykį pritrūko žodžių įvardinti savo jausmus. Sieloje buvo atsivėrusi juodoji skylė. 
Sako, savižudžiai palieka raštelius „nieko nekaltinkite“. Aš kaltinti norėjau visus – savo tėvus, savo vyrą, savo dukrą, savo vadoves darbe. Jie juk galėtų man padėti, bet vietoj to skundžiasi, jog aš nieko nedarau, tik zyziu. Pradėjau kalbėti, o Word\'2050 klusniai rikiavo mano žodžius lango paviršių panaudodamas kaip ekraną, tik kartą draugiškai nutraukė mano kalbą ir patarė vietoj „ėdat mane“ vartoti „valgot mane“.
Mano dėmesį išblaškė valstybinis oromobilis. Jis pakibo prie mano lango ir įsakmiai pareiškė:
- Tučtuojau atidarykite langą.
- Negalite įeiti pro duris, - pyktelėjau ir nuspaudžiau mygtuką.
- Atsiprašau, reikalas skubus, - kaltai nusišypsojo jaunutė mergina, ropšdamasi pro langą.
Jos šviesūs, trumpai kirpti plaukai ir žaliai-mėlynai raibuliuojantis kombinezonas dar labiau suerzino mane.
- Ko?
- Direktyva n r du penki keturi vienas nulis nulis nulis devyni penki vienas.
- Ką?
- Socialinių reikalų ministerijos direktyva dėl populiacijos heterogeniškumo išsaugojimo ir puoselėjimo.
- O paprasčiau?
- Tuoj aš jums viską paaiškinsiu, - nepaisydama mano atšiauraus tono mergina iš dėžes, kuri atkeliavo pro langą ant veidrodinio padėklo, judančio strypu, ėmė traukti arbatos puodelius. - Prisėskite, išgerkime arbatos.
Pripildžiusi puodelius tamsios, garuojančios ir, reikia pripažinti, nuostabiai kvepiančios Earl Grey arbatos ji pratęsė:
- Žinote, jau kurį laiką Europos sąjunga gyvena vadovaudamasi „vieno organizmo“ principais. Kiekvienas gyventojas vieną kartą per dieną balsuoja visais valstybių valdymo klausimais.
- Jūs čia ką, įlipote pro langą skaityti pirmos klasės politologijos pamokos? - jei būčiau buvus agresyvesnė, ta mergina jau būtų sugurinta nosimi.
- Tačiau gyventojams ne visuomet spėjame pateikti visus klausimus balsavimui. Kol kas direktyva  n r du penki keturi vienas nulis nulis nulis devyni penki vienas dėl populiacijos heterogeniškumo išsaugojimo ir puoselėjimo tik laukia balsavimo, tačiau mes jau bandome ją įgyvendinti, - ignoruodama mano pastabą ji žvilgtelėjo į mane su užuojauta: - Mūsų grupės darbas – išsaugoti visus individus, kurie pasižymi retomis savybėmis. O jūsų kraujo grupė – labai reta. Kiek žinome, jūs norite nusižudyti, ir, nors gyventojai jau priėmė sprendimą, jog savižudybė – kiekvieno asmeninis reikalas, dėl jūsų retos kraujo grupės mes turime pabandyti jums padėti.
- Pala, pala. Spjaunat į demokratiją, kad padėtumėt man? - staiga ši įsibrovėlė man ėmė patikti.
- Ne, mes negalime spjauti, kaip jūs sakote, į esminę Europos Sąjungos egzistavimo nuostatą. Tačiau mes iš tiesų norime padėti jums.
Iš oromobilio atkeliavo ir kita dėžė, šiek tiek mažesnė nei dėžė arbatai. Iš jos mergina išėmė dailią diademą.
- Tik nesakykit, kad karūna, papuošta deimantais ar svarovskiais mane išgelbės nuo savižudybės.
- Tai emocijų reguliatorių detektorius, - rimtai paaiškino mergina.
- Oho, panašu, kad žadate mane gelbėti prikimšdama į galvą keistų žodžių. Aš ieškosiu jų reikšmės infotinkle ir tai taps nauju mano gyvenimo tikslu. Suuuuuper.
- Aš jums pati pabandysiu paaiškinti, - pirmą kartą pokalbio metu nusišypsojo mano gelbėtoja. Man linksma nebuvo, pokalbis atrodė neprasmingas ir gan varginantis.
- Duokit man tą karūną ir baigiam greičiau šitą nesąmonę. - Aš išplėšiau iš jos rankų įrenginį ir užsimaukšlinau jį ant savo susivėlusios galvos. Apsidairiau, bet jokių pokyčių nepamačiau.
- Kaip jaučiatės? - paklausė mergina. Jos kombinezonas ėmė raibuliuoti intensyviau. Staiga mano akys patvino ašaromis, lūpos išsikreipė ir aš pradėjau raudoti. Seniai taip nuoširdžiai neverkiau, seniai manęs niekas ir neklausė, kaip aš jaučiuosi. Žinoma, neskaičiuojant tų mandagumo klausimų „kaip gyveni? “. Po kelių minučių, man nurimus, mano gelbėtoja vėl prabilo:
- Na štai, jūs jau naudojate emocijų reguliatorių detektorių. Visi turi emocijų reguliatorius – tai kas padeda mums išgyventi emocijas lengviau. Tai gali būti ir verkimas, ir fotografijos, ir prisiminimai, ir dailė, kiekvienam skirtingai. Panašu, jog vieną būdą palengvinti emocijų naštą jūs radote. Detektorius suaktyvina smegenyse tas sritis... - paskendusi ašarose ir išskyrose iš nosies įsisiurbiau į jos lūpas. Bučinio metu mano gyvenimas atrodė vėl prasmingas ir nuostabus, tačiau po kelių akimirkų atitokau.
- Aš... aš... O siaube! Kaip tai galėjo nutikti... - pralemenau.
- Nesikrimskite, aš androidas. O androidai, balsavimu patvirtinta direktyva, turi tik teisę tenkinti žmonių poreikius. Tiesa, eksperimentų metu žmonės spoksodavo į mano „Ramybės“ kostiumą. - Ramiai atsakė žavinga šviesiaplaukė. Mūsų pokalbį nutraukė įkyrus pypsėjimas, sklindantis iš infotinklo – balsavimo metas.
- Parodykit, - pasakiau ir ant atdaro lango paviršiaus išsirikiavo klausimai balsavimui:
“1. Socialinių reikalų ministerijos direktyva Nr. 2541000951 Dėl populiacijos heterogeniškumo išsaugojimo ir puoselėjimo
2. Darbo ministerijos direktyva Nr. 4789329654 Dėl 2051 balandžio 17 dienos paskelbimo šventine diena“
- Atsiprašau, kitaip nenustos pypsėt, - pasakiau androidei ir sulaukusi pritariančios šypsenos pasakiau: - Antras klausimas, pritariu. Dar viena šventinė diena netrukdys. Pirmas klausimas, išskleisk.
Lange pasirodė argumentai „už“ ir „prieš“. Greit peržvelgiau, kaip buvau įpratusi prieš balsavimą. Argumentai „už“ rėmėsi evoliucijos teorija – gamta mėgsta įvairovę, nes pasikeitus aplinkybėms „nuokrypiai nuo normos“ gali pasirodyti geriau prisitaikę, nei „norma“. Paprasčiau kalbant, jei staiga užgestų saulė, akli žmonės būtų geriau prisitaikę gyventi nei matantys. Argumentai „prieš“ rėmėsi socialinėmis teorijomis – vienodiems žmonėms lengviau bendrauti ir rasti bendrus sprendimus. Tiek vieni argumentai, tiek kiti man pasirodė mažai susiję su reta mano kraujo grupe, kurios dėka ir buvau gelbėjama.
- Pirmas klausimas, pritariu, - buvo labai lengva priimti šį sprendimą, juk tik dėl šios direktyvos po keletos kankinančių mėnesių pasijutau geriau. 
Androidė lėtai nuleido galvą. Po minutės ji pakėlė akis į mane. Nors žinojau, androidai neverkia, man pasirodė, jog jos akys buvo kupinos ašarų.
- Deja, turite grąžinti emocijų reguliatorių detektorių. Dauguma gyventojų nemano, jog reikia įvairovės. Atsiprašau, - sumirksėjo šviesiaplaukė įsibrovėlė. - Žinote, detektorius nebuvo išbandytas su žmonėmis, esančiais krizėje. Galbūt jo poveikis tęsis. - Švelniai kalbėdama ji nuėmė diademą man nuo galvos. Linkiu, kad viskas būtų gerai. - Ir ji išėjo, šįkart pro duris. Visi įrenginiai, atkeliavę pro langą iš oromobilio, susilankstė ir sugrįžo į savo vietą. Apsitraukusiomis rūku akimis ir smegenimis uždariau langą. Viskas, pabaiga. Akys užsimerkė pačios.
Kažkas blykstelėjo ir aš pramerkiau akis. Už lango žaismingai švietė saulė. Apsidairiau, panašu, kad miegojau ant palangės, ten, kur ir sėdėjau. Maudė visą kūną, tarytum jis būtų prikimštas sproginėjančių bombų. Paliečiau save, mano kūną dengė nebe oda, o kažkokios plokštelės, tarytum vėžlio šarvai... Na palaukit, pamaniau, su manimi nebus taip paprasta. Keistas jausmas – pagaliau aš žinojau, ko noriu. Norėjau, kad vyras pagaliau mane pamatytų nezyziančią. Aišku, naujoji mano oda neatrodė patraukli, bet... Galbūt jis mane pamils? Norėjau, kad dukra patikėtų stebuklais. Norėjau šviesiaplaukės androidės šalia. Norėjau nutraukti tą liaudies diktatūrą, vadinamą demokratija. Hm, pradėjau nuo paskutinio savo noro. Taip gimė judėjimas „Vieno Organizmo Liga“.
2010-03-19 11:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-17 15:51
Flax
Gerai čia viskas. Tęskite tame pačiame stiliuje ir turėstie mažų mažiausiai vieną nuolatinį skaitytoją :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-23 11:18
Gyvos sielos
Gmitei:Geriausia, kai pats skaitytojas išplėtoja iki galo, tuo literatūros kūrinys skiriasi uo televizoriaus, kur viskas jau sukramtyta ir nebėra vietos fantazijai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-23 18:12
Valkas
Berods geriausias iš iki šiol pasirodžiusių Ievos darbų. Sklandus, šiek tiek originalus, stilingas ir net ne nuobodus - vertas skaitant praleisto laiko. Buože nesišvaistysiu ir pagalvėlių nedėliosiu (manau, kad šiais laikais žmonių ir taip per daug - taupyti šovinius netikslinga), tą gerai padarė iki šiol pasisakiusieji. Bet va tęsinio, mano nuomone, tikrai nereikia - geriau jau parašyt tame pačiame pasaulyje vykstantį kitą kūrinėlį. Nors ir šiam pakeist pabaigą būtų neprošal.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-20 19:13
ieva3003
Ačiū už komentarus. Pirmiausia aišku už ankstesnių kūrinių komentarus. Valkui už tai, kad st. Sebastianas nerado labai baisių klaidų. Aurimaz'ui - už tai, kad, nors nesiėmiau mistikos, neberašau ko neišmanau.
Na, st. Sebastiano buožė man panaši į pagalvę (nors daugiau ir nereikia - esu jautri). Sutinku šimtą procentų dėl pabaigos. Paskubėjau, ir pritrūko to gražaus perėjimo. Reikėjo rašyt lėtai, po vieną sakinį, o aš vienu prisėdimu visą pastraipą supyliau.
Pasaulio nenorėjau pilnai sukurti - gal norėsis rašyt tęsinį (nežinau ar čia gera mintis), bet turbūt per mažai atskleidžiau. Kita vertus, Gmitės pastaba apie tai, kad ji turėjo pati vaizduotėj išplėtot mintį, man skamba kaip didžiausias pagyrimas - net žada atima, jei kai kurie skaitytojai perskaitę dar kažką galėtų kurti toliau.
O kad kažkam patiko - labai džiaugiuosi :)
Zonteri, nestok į tą judėjimą - asmeniškai aš su heroje nesutinku, jei ji nesugalvos ko nors geresnio už demokratiją. O tai jau būtų fantastika :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-20 12:43
Fatal Error
Negaliu pasakyt, kad šis kūrinys name kaip nors paveikė ar sužavėjo, tiesiog toks šiaip FOR FUN.

(+) Tik va, toks visai įdomus žvilgsnis į socialinę ir psichologinę žmogaus gyvenimo akimirką.

(-) Fantastika, gan buitiška.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-20 11:03
St Sebastianas
Toks keistas jausmas, kaip taikantis į žmogelį. Reikėtų bjaurybę nušauti, tačiau gaila - dabar šoviniai brangūs... Geriau buože pribaigti.:]

Idėja pakankamai įdomi. Mažai jos, bet vis dėl to įdomi. Gal net negirdėta.:) Visuotinis privalomas įkyrus balsavimas, androidas besirūpinantis gerove. Tarkime neblogai.

Dabar kiek dėl pačio atlikimo.

Pasaulis juntamas, bet nelabai sukurtas. Nesijaučia ar tai naujausių laikų superpastatas ar paprasčiausia chroščiovkė su upgradintais langais. Nesakau, kad rašant kūrinį reikia nupasakoti visas smulkmenas, paaiškinti iš ko gaminami pastatai, koks oromobilių kuras. Ne, aprašymo turi būti tiek kiek reikia. Norėtųsi, kad pasaulį galėčiau pajausti labiau.

Kaip suprantu, pagrindinė veikėja yra neišsilavinusi ir nežibanti intelektu tame pasaulyje? Kodėl taip nusprendžiau? Reikia manyti, kad androidė kalba tipine to pasaulio kalba. Jei personažė tos kalbos nesupranta, tai reiškia, kad intelektu ji nežiba.

Dialoguose yra tipinė, bet baisi klaida. "Kaip tu jau žinai, nes tai girdėjai kelis milijardus kartų, tačiau aš jaučiu sadistinį pasitenkinimą tau tai vapėdamas vėl ir vėl. Mokykla - įkalinimo įstaiga, kurioje mokytojai moko vaikus. Mokytojais - profesionalūs sadistai, kurie..." Kodėl androidė personažei aiškina tai, kas jai ir taip turėtų būti žinoma? Taip, nes bukas skaitytojas to nežino ir jam tos informacijos reikia. Tačiau ar tikrai reikia pateikti taip?

Detalių vietomis per mažai, vietomis per daug. Koks skirtumas kokia arbata buvo vaišinama? Gal geriau būtų du žodžius pasakyti apie tą futuristinį pasaulį?

Kūrinys parašytas tvarkingai, labai baisių klaidų nepastebėjau. Pakankamai retas reiškinys šiais laikais.

Štai, strėlę įsidedu į dėklą. Vis dėl to brangus daiktas... O dabar kaip gausi galvon su buože! Kas čia per minties šuoliai, o gal net teleportavimaisi? Pabaiga ne tas žodis, kad ne į temą. Nėra jokios rišamosios medžiagos, tarp to, kas vyko anksčiau ir to, kas nutiko. Ne, tai, kad personažė nusmigo ant palangės nėra rišamoji medžiaga. Jeigu suapvalinus, pabaiga sugadina kūrinį. Ir smarkiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-20 09:27
Zonderis
noriu įstoti į judėjimą:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-19 23:03
innuendo
Manau, kiek reiktų pataisyti perėjimą tarp priešpaskutinės ir paskutinės pastraipų.

O bendrai paėmus - jėga! Prikaustė dėmesį, klaidų nepastebėjau, o ir ieškoti nesinori, nes idėja nebloga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą