mano cepelinai

Mūzos nėra,
Jausmai apgavo.
Eilini kartą pažadėjo,
Bet pamylavo ir išėjo.

Paliko šaltą cigaretę,
Dejonę miegančiam sapne,
Ant stalo verkiančiai ovalo,
Širdelę popieriaus lape.

Ji nepasakė nei žodelio,
Tiesiog išėjo alkana,
Gal burtais kitą apžavėjo?
Man,, kalė,, kuolą ir gana.

Tai ko dar lauki mielas prieše,
Skaudžiai graudinančia mina,
Juk visą laiką buvom dviese
Dabar tai tavo valanda.

Žudyk atėmęs paukščio giesmę,
Per veidą mušk, sakyk - mada.
Žvėries nasrus plačiau iššiepki
Lai nukraujuos sena žaizda.

Bus gaila tik dėl cepelinu,
Į šiukšlių dėžę išmestų,
Nors katile tokių gausybė,
O man gailiausia tik savų.