Ir man to trūksta

Guliu karste su šalčio pasagomis galvoju šiltomis mintimis ir tada atskrieja sielos Jos siūlo man šilumą, kurios man taip reikėjo aš sutinku, pastūmėta linksmų prisiminimų ir tuoj pat  pasigailiu, kai jos išsineša - tai kas man brangiausia, ką taip ilgai saugojau, ko taip ilgai nenorėjau paleisti.. Guliu karste apgaubta šiltų sielų verkdama gaiviomis ašaromis, be šiltų minčių be sielos, be savasties, kurią išmainiau į žmogišką norą būti šiltai.