Žaizda

Vėl žaižaruoja šviesos tolimų krantų
Ir tavo balsas pliaupiant lietui,
Prie vartų nemigos tamsių naktų
Aš negaliu surasti laimei vietos.

Ir nebėra jau atsiprašymų - jokių
Ne tu diktuoji laiško tekstą,
Čia viskas veržias iš ugnikalnio žaibu
Paliekant juodą gilią žaizdą...

Sidabro snaigės tyliai leidžiasi ant pievų,
Baltais paklotais apgaubta naktis.
Nuo vėjo blaškomų minčių užmiegu,
Tik šaltis kandžioja širdies dalis...