Nuostabus nenaudėlis nykštukas

Nuostabu nuostabu nuostabu!
Niekas nežino – niekam nesakysiu.
Nediduką nuožmų nykštuką naktį nužiūrėjau,
Nes niekam nenaudėlis nieko neparodė.

Naktį nuogas naiviais norais namų norėjo,
Nemigos neatlaikė, nugriuvo – nušalo...
Nubudęs, nužvelgęs naujų namų nebežiūrėjo,
Niekam nieko nesakęs – nuėjo.

Niekam nesakiau – niekas nežino:
Nugara net nuostaba nubėgo,
Nė nesupratęs nebesišypsojau, nuleidęs akis nebežiūrėjau.
Nejau nedidukas niekšas naivus nykštukas nebegrįš?

Nusisukęs niekaip negalėjau nepajausti:
Nuodėmingas nedidukas naivus nykštukas nebuvo nuėjęs,
Naivuolis nerimą nuramino, nusišypsojo – nuėjom.
Nuostabu nuostabu nuostabu!