Mama.

Stebėjau mamą. Ji sėdėjo prie lango ir žvelgė į apniukusį dangų. Jos žvilgsnis buvo apsiblausęs. Vadinamas bepročio žvilgsniu.
Akys patamsėję. Galbūt čia tų vaistų padarinys.
Jos susivėlę plaukai dengė pečius. Nebežvilgėjo kaip seniau.
Jos krūtinė lėtai kilnojosi. Lūpos buvo šiek tiek pravertos.
Priėjau prie jos ir atsiklaupusi ant kelių padėjau galvą ant jos šiurkštaus ilgo metų metus nešioto sijono. Kurį laiką ji net nereagavo. Iki tol, kol pajuto šiltus lašelius susigeriant į šiurkščią medžiagą.
Tada pranka paglostė mano galvą. Sušnabždėjo kažką panašaus į paguodos žodžius.
Kartojau, kad myliu.