Šičia aš
žemiau
mano nosis
užgulusi,
burna
perdziuvsi,
gležnas sprandas,
žemiau,
dar žemiau-
krūtinė,
dar žemiau - melancholija,
paskui
<ahem>,
kol galiausiai kojinės...
tika suskaičiavau-
5 vietose praplyšusios,
mėgstu tokias,
nepedantiškas...
galiausiai žemiausioje kastoje
ofiso kedė,
taip ir reikia
biurokratams.
Aš su savo žarnom
Rūpintojėlio,
o gal lotoso
pozoj,
ir kėdė,
(banaliausia transformacija)
ir kompiuteris-
su juo visad randu kompromisą,
ir groja Mamontovas,
sako jis tartum į mane kreipdamasis-
„tau neskirta gyventi lengvai“,
tfu,
iškart ant dūšios lengviau pasidarė,
rodos nors kas mane supranta,
dabar galiu
ir į pavasari eiti,
O gal net
į „ikiuka“...