Aš taip norėčiau tapti vėju -
Tokiu galingu ir greitu.
Ir būt arčiau dangaus norėčiau,
Skraidinčiau smėlį virš kalnų…
Galėčiau debesis nuvyti -
Pilnus lietaus pilkų spalvų.
Galėčiau nieko nesakyti,
Tik skrist aukštyn link debesų.
Pajusčiau laisvę išsvajotą,
Su paukščiais skrisčiau aš kartu.
Matyčiau žemę aš spalvotą,
Apšviestą saulės spindulių.
Nulėkčiau į pasaulio kraštą,
Lankyčiau saulę ir žvaigždes.
Tyrumą oro pasivogčiau
Ir išbarstyčiau svajones.
Nuskrisčiau prie didingų jūrų,
Pažadinčiau sūrias bangas
Ir aplankyčiau kopų rūmus,
Kur galima ramybę rast.
Kedenčiau aš gėles ir lapus,
Ir medžių viršūnes taip pat,
Ir viską šiam kely pažinčiau,
Tik man beliko vėju tapt.