Ji

Aš pamačiau ją, einančią iš parduotuvės. Nieko neliko iš praeities, iš mūsų.
Pro vitrinų langus ji gražiai atrodė. Trumpi gelsvi plaukučiai, juoda odinė striukė.
Ar tu nors kiek pasikeitei?
Jos šypsena buvo stebinanti.
Ji greitai išėjo iš parduotuvės, mes apsilenkėme...
Ar tu pagalvoji apie mano gyvenimą?
Ar galvoji, kas būtų, jei dar būtume kartu?
Ar tu ir vėl mane kankintumei?
Juk tu meistrė...
Žmonės pradeda tai nujausti. Aš pradedu tau atleisti.