Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Diena mokykloje

Trrr…. Išlipau iš lovos ir nuspaudžiau žadintuvą. Aš kaip vyturys, Kristė kaip pelėda. Ha, aš lengvai atsikeliu į mokyklą, o ją dažnai reikia kelti su šaltu vandeniu. Brrr…. Šį rytą bėl tas pats. Neprikelsi nors tu ką, ji tik apsivers į kitą pusę ir dar garsiau užknarks. Pasiklojau lovą, nuėjau į vonią. Pripyliau šaltu vandens į pasibaigusio šampūno buteliuką. Manau ji jau priprato, o mane tai pradeda nervinti. Užsiropšlinau pas ją į aukštą. Na, pradėkim….
-Laba ryta…
-Tija! -riktelėjo Kristė.
-Laikas keltis, -aš nusišypsojau vienintele savo šėlmiška šypsena.
Nušokom iš antro aukšto ir nusliūkinau link vonios. Vonios grindys šiltos. Mmm…Išsivalėm dantis, nusiprusėm savo traškanotus veidus, susišukavom. Kristė pasipurškė dezozorantu. Ji pradėjo bręsti. Kaip gerai, man iki viso to dar toli. Aš neįsivaizduoju, kaip galima laukti pirmųjų mėnesinių?! Sesuo greitai taps moterim. Fe.
-Mergiotes, blynai šąla, -Maja kvietė pusryčių.
-Ateinam.
Pavalgiusios staigiu greičiu nubėgom persirengti.
-Kaip nenoriu šiandien į mokyklą, -dejavo Kristė. -Šiandien istorijos savarankišas, nepamiršai?
-Nu ne…Istorijos?? Aš maniau matiekos!
-Ir matiekos.
-Nevarom šiandien į šūlią, -maldavau jos.
-Nenusišnekėk. Renkis greičiau.
Aš apsimoviau džinsus ir ilgą violetinį megztinį, o Kris užsidėjo trumpet trumputėlį sijonuką ir megztą megztinuką. Pasigriebėm kuprines:
-Iki, mam, -tarė miegančiu balsu Kristė.
-Ate, sėkmės, -tolimą balsą girdėjom iš vonios.
-Tau šiandien seminaras ar ne?
-Seminaras, ir aš grįšiu vėlai.
Užsimaukšlinau savo trumpus, šiltus, žieminius batukus:
-Ate, Maja.
Išėjau. Laukiau lifto. Turėčiau sutikti Tilį. Bet tikriausiai jis mane ir vėl ignoruos. Ar reikia taip mane bausti, kad nelaikiau liežuvio už dantų?! Turbūt taip. Atsidarė lifto durys:
-Kris, greičiau, -skubinau ją.
-Ateinu.
Per dešimt minučių pagaliau pasiekėm mokyklą, abiejų kojos šlapios. Dabar, vasario pabaiga, šlapdriba, sniegas tirpsta, lietus lija. Fūū. Rubinėlėje Kristę pasitiko (kone aštuonios) panos. Šalia jų stovėjo Aidas ir Domis.
-Laaba, -pasisveikinau. Aš taip nudžiugau, kad jie čia.
-Laba, laba, -šyptelėjo man Domis.
-Cha, kaip gerai, kad jūs čia.
-Tuoj skambutis, Tija. Paskubėkim į lietuvių, -ragino Aidas.
Aš jum nebuvau pristačius jų. Savo geriausių draugų. Aidas-visiškai pasiplaukęs mokslams, geras žmogus, su juo jautiesi... Jauties.. Nu lyg su mama. Ką?? Nusipezu. Jis geras draugas. Domis-oi... apie jį aš galėčiau pasakot... Linksmų plaučių žmogelis, nuoširdus, patikimas. Antrasis Tilis. Ach... Tili. Kodėl tu mane nori skaudinti?
Trrrr....
-Ką aš tau sakiau?? -piktinosi Adis.
-Nu nerėk. Skubam, -savo nepasitenkinimą rodžiau aš.
Lietuvių kalbos kabinetas buvo pustuštis. Kristės ir tų, jos vištų nebuvo. Ateina “kietieji“ bernai. Su jais mes kartais „susivarom“, bet jie kaip ir visi kiti bernai yra bailiai. Tai tiesa. Visi mokiniai susirinko ir klasėje tapo ankšta ir galėjai užuosti nemalonų kvapą. Įėjo lituanistė Vida Bornučienė. Vos trisdešimt sulaukus ištekėjo, ir mes manom, kad greitai pasiims biliotenį.
-Stojam, vaikai.
Visi atsistojo.
-Laba diena, sėdam.
Kelių vaikų rankos pakilo.
-Dar mes neatsakinėjam į klausimus. Dabar mes esame susikaupę, Vladai, -tarė ši ir visa klasė sužiuro į storą ir kuprotą Vladą, kuris niekaip negali nusedėti vietoj. -Gal tu nori išeiti už durų? Mes leidžiame.
Vladas susigėdęs papurtė galvą. Ne mane vieną Bornučienė nervina, kai kalba daugiskaitos pirmu asmeniu. Fe..
-Tija, kas buvo užduota namų darbams?
-Iš puslapio penkiasdešimt trečio, keturi šimtai aštuntas pratimas. Nurašyti ir sukirčiuoti, -atsakiau aš.
-Ar yra kas nepadarė? Atsistokite.
Atsistojo (kaip visada) Vladas, Gerda ir Vilma.
-Mes esame priversti jums rašyti dvejetus...
Ką jinai toliau pezėjo aš net neklausiau. Kam gi įdomu, kaip ji kalba daugiskaitos pirmu asmeniu??
-Šiandien rašysime sąvoką kas yra meilė.
Per klasę nuaidėjo berniukų urzgesys, mergaitės tik krykštavo.
-Mes tylime. Visi atsiverčiame sąsiuvinius.
Kas ta meilė?
Meilė-tai seilė.
Ne. Už tai aš gausiu du.
Meilė-tai daug skanių saldainių, bet nežinai kuris saldainis skaniausias.
Ne.
Meilė-tai jausmas kurį tu jauti kitam žmogui, gali jam atsiverti, gali pasitikėti juo.
-O dabar rašotės namų darbą.
N. D. Sukurti eilėraštį....
-O kokia tema?? -parūpo Kristei.
-Aš tuoj pasakysiu. Taip, pasirašot namų darbas, parašyti rašinį. Jums laisvė. Rašot apie ką norit. Ilgis mažiausiai du posmeliai. Ar yra klausimų?
-O galima vieną stulpelį? -pasidomėjo Gerda.
-Į kvailus klausimus neatsakinėju.
-Visai... Ką tik mokytoja pasakė... Jai nedaeina.. -klasė pradėjo kalbėtis. Aš sėdžiu su Domiu, Tilis su Aidu. Tilis vis dar mane ignoruoja, per pertrauką apkabinsiu ir pasistenksiu apsiverkti, tai visada ji... Kaip pasakyt? Sugniugždo?. Nežinau. Negaliu taip sakyti.. Tiesiog tokiomis aplinkybėmis jis visada atleidžia.
Trrr....
Mokiniai pradėjo skirstytis, nubėgau prie Tilio:
-Tili... Reikia pasikalbėti...
-Labas, -šaltai ištarė jis.
-Aš laaaabai atsiprašau.
Jis neriagavo.
-Tili, aš labai, tikrai labai atsiprašau, -atsiprašynėjau jo kaip kokia kvailė. Jeigu jis būtų tikras draugas, būtų seniai pamiršęs ir man nereikėtų čia žemintis. -Klausyk, tau taip sunku atleisti? -neiškenčiau. -Aš turiu čia žemintis, atsiprašynėti o tu pasigardžiuodamas žiūri į mane šaltom savo akim, ir viduje žvengi.
-Aš žvengiu?! Nenusišnekėk. O tau yra žeminimas kai privalai atsiprašyti?
-Aš privalau? Aš atsiprašiau tavęs nuoširdžiai. Jeigu tu būtum tikras draugas, būtum jau seniai pamiršęs.
-Man užkniso...
-Kas tau užkniso??
-Man užkniso būti šalia tavęs, visur ir visada.
-Tai nebūk, mano geriausie drauge.
-Mes NEGALIM būti geriausiais draugais, supranti?
-Nusišneki.!!! Mes jau nuo vaikystės esam draugai.
-Ir aš nuo vaikystės esu tave įsimylėjęs.
-Dabar ne laikas, juokauti, Tili. Dabar aš noriu išsiaiškinti mūsų santykius, ty panimaješ?? -rusiškai prakalbau.
-Aš nejuokauju, Tija. Tu man žiauriai patinki, aš taip tavęs noriu...
-Tau visai protas pasimaišė??? Mes tik penktokai, Tili.
-Ką man daryti?
-Palik mane ramybėj, -sušukau ir nubėgau link klasės.







Po triejų metų

-Kriste, paskubėk, -šūktelėjau jai. -Vakarėlis prasideda po dešimties minučių!
-Skubinuos kaip tik galiu...
Taip. Aš pasikeičiau per savo keturioliktąjį gimtadienį. Po jo prėjo keli mėnesiai. Dabar paskutinis vasaros  mėnuo. Gimtadienio išvakarėse su Maja ir Kriste išsiplovėm galvas, susigarbanojo plaukus, susitvarkėm nagučius, išbandėme nemažai veido kaukių: su agurkais, braškėmis, varške, šokoladu... Į gimtadienį susirinko visi kuriuos kvietėm. Tilis, Aidas, Domis, Martina, Laura, Marija, Juste, seneliai. Su draugais buvom dažąsvaidyje. Mano ir Kristės gimtadienio proga Maja pritarė, kad gimtadienis gali vykti dažąsvaidyje, bet su sąlyga, kad tai bus mūsų gimtadienio dovana. Abi sutikom. Nei aš nei ji tuomet nenorėjom knygų, kurias šimtu procentu būtume gavusios. Gimtadienis praėjo pasakiškai. Mūsų atsisveikinimas su vaikyste. Mes visi jau buvome subrendę, jau nebesidomėjome žaislais, knygomis... Tie du metai labai mus visus pakeitė. Maja ir Linas išsiskyrė, nes jis buvo per toli nužengęs. Prisigėrė ir parsivedė pas mus į namus savo (taipat girtus) draugelius su pusnuogėm merginom. Šito Majai buvo perdaug. Kelis mėnesius ji vaikščiojo liūdna, susirūpinus, patinusiais paakiais, vakarais girdėdavau ją verkiančią. Linas ją įskaudino. Kvailys. Jis ir taip toks buvo bet tik dabar Maja tai suprato. Tai kas įvyko dar kitais metais nebūtina nė pasakot. Mokykla, baletas, namai, baletas, namai, mokykla. Kartais laukas. Aidas ir Domis susirado merginas. Jie netik bučiuojasi, jie netgi nesidrovi mokykloje vienas kitą grabinėti. Tilis mane įsimylėjo. Mes ir vėl draugai. Taigi, grįžtu prie pasakojimo apie mano pasikeitimą. Aš tapau mergaitiška. Atrodo nesuprantama? Netiesa. Po gimtadienio išvakarių man pasirodė faina. Man pasirodė faina būti mergaite. Netgi baletą šokdavau vien tik todėl, kad tai buvo mamos noras, svajonė. O dabar aš susilieju su muzika, su šuoliais ir špagatais. Visi tie maži ir dideli šuoliukai man pradėdavo patikti. Aš visą save atiduodu baletui. Arčiausias konkursas vos po mėnesio. Uch, kaip bijau. Visi tie plijie, bat man tendiu, visi jie atrodo labai lengvi. Kas, kas? Kas tas plijie? Kas tas bat man tendiu? Tai baleto pagrindai. Balete nevien tik šuoliai špagatuose, balete yra egzaminai, ir gana sunkūs.
Man pradėjo rūpėti visi vakarėliai kur ėjo Mikas. Aš buvau jį senų senovėj įsimylėjus ir tie jausmai man iki šiol išliko. Visą laiką kai nemėgau panų sėdinčių valgykloje ir apkalbinėjančių kiekvieną gražū ar negražų berną, galvodavau, kad tai kvaila. Bet kai pati tai pabandžiau yra žiauriai faina. Per visas pertraukas sėdim aš, Kriste, Laura, Marija, Martina ir Juste. Štai tokia kompanija. Laura rengė vakarėlį kuriame visas mus pakvietė ir mes artimiau susibendravom. Kaip vakarėlis be bernų?? Aišku, jų irgi buvo. Vakarėlyje buvo ir Mikas su savo draugais. Turbūt pasirodžiau jam kaip kokia kvailė žvilgčiodama į jį kas minutę, bet tokia aš ir jaučiausi. Kodėl Laura nepasakė, kad jis bus čia?? Žaidėm tiesą, drąsa su bučiniais. Daugelis pradžioje rinkosi tik tiesą, tad buvo neįdomu, bet kai Kristė apkabino Vaidą visi suprato, ką reikia daryti. Pradėjome žaisti tik drąsa su bučiniais. Po gero pusvalandžio visi bučiavosi o aš sedėjau nusisukus į langą. Kodėl jinai jį pakvietė?? Kodėl? Kad galėčiau matyti kaip jis laižosi su metais jaunesne pana. O ji buvo Martina. Aš jaučiausi sugniugždyta.
-Laurut, aš einu, -pasakiau ir ėjau link durų, bet Mikas paleido Martina ir priėjęs prie manęs prispaudė savo putlias lūpas.
-Nemanau, kad dabar norėsi išeit.
Aš nesusivaldžiau....
-Kriste! Per tave mes paveluosim, -neiškenčiau. -Kiek tavęs galima laukti?
-Tavo Mikas niekur nepabėgs.
-Iš kur tu žinai? -paklausiau ir abi nusijuokėm. -Skubam.
Vakarėlis vyko pas Martiną. Jinai su Miku nebedraugavo kaip pora bet visvien jį pakvietė. Martina atrado savo antrąją puselę pas Giedrių. Jis, Mikas ir Vaidas buvo geriausi draugai. Gal net per geriausi. Jie kaip mes, -jei vienas nori i tuoleta, kitas lydi. Argi gali taip būti pas bernus? Aš abejoju, bet Mikas yra toks gražus, kad nebekreipiu į tai dėmesio.
Atskubėjome pas Martiną į namus. Tenai grojo tranki muzika, namai buvo papuošti balionais, kvepėjo pica ir alkoholiu. Negali būti! Alkoholis?? Naujaugi Martina taip gali? Juk mes tik aštuntokės. Nu gerai, jau aštuntokės. Kai kurios jau be bučinių neapsieina. Taip, būna ir taip. Ir kogi man taip stebėtis? Juk pati Kristė gali ir gerti ir rukyti, bet kadangi aš  čia ji neišdrįs. Nebent jeigu tai daryčiau aš. O aš to nedarysiu. Turbūt atrodysiu kitiem kaip flegma, bet atėjau į vakarėlį, atėjau pašokti, pasitūsinti. O ne prisigerti, prisirukyti ir prarasti nekaltybę. Ačiū ne. Mus pasitiko Martina, Giedrius, Mikas ir Vaidas. Visų mūsų antrosios pusės.
-Labukas, ačiū, kad atėjot, -nudžiugusi tarė Martina.
-Štai atsinešėm kai ko užkrimsti, -tariau pakštelėjusi jai į žandą ir ištiesiau ranką su keliais pakeliais “Jėga“ ir „Lays“.
-OI, nereikėjo. PAMATYSI, mes NIEKO nesuvalgysim, -tarė ji ir visos kaip vištos pasileidom kudakuot.
Vaikinai stovėjo atsirėmę į laiptus ir laukė kol nusirengsim. Pagal jų mimikas tai truko amžinybę.
-Pagaliau, -atsiduso Mikas ir prisitraukė šalia savęs mane, saldžiai ir aistringai pabučiavo.
-Mikai, gal ne čia...
-Čia kiti nieko kito ir nedaro. Nebent reikėtų palaukti iki dešimtos, tuomet Martinos tėvų kambarys bus laisvas..
-Mikai! -tariau aš ir nuėjau paskui Martiną į virtuvę. -Klausyk, nenoriu pasirodyt...
-Baile, flėgma??
-Nu taip...
-Taip, kiti TAI daro mano tėvų miegamąjame, -kaip kokį keiksmažodį išspraudė Martina ir pavartė akis.
-Tai tu nieko nedarai?
-O tau ką būtų labai malonu pamatyti nuogus paauglius, inkštančius kaip šuniukus?
-Fū, Martina...
-Padėsi man supilstyti sidrą?
-O dėl alkoholio pati nusprendei? -susidomėjau aš. Pati tikrai negersiu, bet padėti man nesunku.
-Kaip aš juos išmesiu jeigu tėvas nupirko? -paklausė manęs ir pasijutau žiauriai kvailai. Jai tėvas perka alkoholį?
-Ne, man tėvas neperka alkoholio, tuo met buvo akcija. Jis su motina išvarė pabūti „dviese“, -tarė ji tartum atsakiusi į mano mintyse užduotą klausimą, Martina nusijuokė. -Padėsi?
-Gerai..
-Tai gi niekas tavęs nevers gerti, Tijuk.
-Aišku, kad ne.
-Tai va.
Mes pilstėmė į taures sidrą ir papuošėmė apelsino skiltelėmis. Nunešėme į salioną kur girdėjosi triukšminga muzika ir kur galėjai girdėti paauglių krikštavimus.
-Eime pašokti, -šyptelėjo ji.
Pirmiausia man pasirodė, kad Martina jau nori užaugti, bet tai netiesa. Jinai netgi nepraradus nekaltybės. Ji visiškai tyra. Kaip juokingai ir gėdinančiai tai skamba. Mikas šoko ir akimis rijo mane, Kristė su Vaidu sedėjo ant sofos ir bučiavosi.
-Manau, kad mūsų reikėtų vaikinam, -tariau aš ir Martina pasilenkusi man į ausį sušnabždėjo:
-Bet jeigu jūs norėtumete mano tėvų...
-Martina! -sušukau ir nuėjusi pakštelėjau Mikui i lūpas, taip trumpai, kad jis to net nesuprato.
-Oi, tu išdykele... -jis nusišypsojo. Mikas visas buvo žiauriai gražus, bet jau kas neatsispirs jo baltai šypsenai? Pasigiro tyli muzika, poros apsikabinusios sukosi ratu.
2010-03-14 14:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-04 11:59
Dvasių Vedlė
Klaidų - milijonas. Juokiausi iš staigiu greičiu :D Idėjos beveik visai nėra, įdomumo irgi 0.

Išvada: siūlau http://www.pertrauka.lt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-16 13:27
Varinė Lapė
Mes jau subrendę ir nebesidomime knygomis :D

Stenkitės labiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 21:16
Tai aš
Labai ačiū. ;}
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 16:25
agnie6ka
Manyčiau atsivertus bet kokią paauglišką knygą rastum visai panašų vaizdelį, tad autorė gan neblogai padirbėjo...Nežinau ar čia dėl nesusikaupimo ar kaip, bet antroje dalyje jaučiasi minties šuolis (o gal paaiškinimų trukumas).
Išvada - gerai gvildenama problema.Nors gaila, kad čia tokie kūriniai gal nesukels didelio susidomėjimo
Sėkmės ;)
(+)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 13:32
Ciklono Kalavijas
Taip, yra www.pertrauka.lt.
Kūriniui trūksta gilumos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-15 00:27
Garso Bangos
siūlyčiau rinktis www.pertrauka.lt, ten turėtum rasti bendraamžių, bendraminčių. tiesiog, darbas pretenduoja į  kur kas jaunesnę publiką. nesugebėjau perskaityti iki galo, nevertinsiu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-14 20:11
Juozas Staputis
Tai šiuolaikinių paauglių realybė. Aprašyta gerai, nuosekliai ir suprntamai.tačiau ar čia teisingas kelias, ar nuo čia prasideda subrendęs amžius reiktų susirūpinti visiems.Aš turiu dėmesyje ne geležinę uždangą,bet sukultūrintą ateities finalą. Tokių atvirų rašinių reiktų ir daugiau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą