Nespėjau išmokti...

Nespėjau išmokti
Nė vieno žodelio
Iš gamtos padiktuoto
Eilėraščio -
Vis sukasi galvoje
Tas prakeiktas
“...o kaminkrėtys
su savo juodąja
varna ant pečių
kas rytą bučiuoja
dangų - jo niekas
nemato ir be
reikalo nemini
jo juodojo vardo...”
Mažiau reikia
Gerti kavos -
Nebegaliu užmigt
Paryčiais, o rankos
Lyg akmeninės
Dažniau čiumpa
Kirvį negu plunksną.
Pasenau jau -
Per neapdairumą
Sudaužiau akinius
Ir stiklą -
Jame dar, atrodo,
Buvo šlakelis
Vakarykščio vyno.
Nespėjau parašyti
Nė vieno ne sau
Dedikuoto eilėraščio -
Kažin ar mane
Prisimins kada
Per literatūros
Pamokas ?..