Naktis atėjo, prasidėjo jo gyvenimas.
Padaro amžiną gyvenimą saugančio.
Nesibaigiantis jo kraujo troškimas,
Pražudys dar ne vieną mėsingą žmogelį.
Keliasi jis iš savo karsto,
Įkvėpia, į mėnulį pasižiūri.
Jo akyse - medžiotojo aistra,
Aistra nakčiai ir kraujuj.
Jis ramus ir savo darbą išmano,
Išskleidęs sparnus į naktį pasiners,
Skrisdamas nieko nepasigailės.
Jo gyvybei palaikyt
Raudono malonumo juk reikia!


Tomas Vaskevicius





