Gal tamsa melo gijom
Supančiojo verkiančias rankas
Ir negaliu pasiekti
Savo žvaigždės,
Kuri nenuleidžia
Skvarbios akies
Nuo tavo minčių.
Gal šaltis baltu aiškumu
Skverbiasi po neliesta oda,
Kad nejausčiau
Tavo trapios ugnies
Ir nekalbėčiau
To, kas degina dabar,
Kas netikėtai tikra.
Gal akimirkos išdavystė
Bus tokia aštriai miela,
Kad nereikės gedėti.
Jau galėsiu užbraukti
Tai, ko iki šiolei neįvyko,
Kas niekam nesvarbu,
Net dangui.