sinapsė

*
Pamenu pasaulis buvo mažas
visas apraizgytas mediniais geležinkeliais. 
Retkarčiais pasaka prasiskverbdavo 40W prieblandoj.
Visad tokia pati, visad besispjaudanti kraujais iki pat galo
kol mirdavo slibinas, o karalius keldino vestuves.
Nemėgau tokių pabaigų.
Niekada nieko gero nelauk iš mirties ir santuokos.

*
Čia šalta
pamenu dar rudeni kruopščiai užkalėm langus,
kur krūminiai įsukom po varžtą,
- kiekvienam kiemui po tokį skaliką -
pamenu įsibrisdavau iki pusės ir regėdavau kaip rasoja saulėtekis,
toks kurį gali įkvėpti traškančiais plaučiais.
tą žiemą krito paskutiniai žirgai,
juos pakasėm kopose, langinėse išraižėm inskripcijas,
ir laukėm.

*
Kartą visi susideginom akademijos krematoriume.
Pasipiktinęs sargas mus iššlavė gatvėn,
dar keletą akimirkų grumojo kumščiu
niūniudamas savo mėgstamiausią Korsakovo melodiją.
Klasikas - spėjom pagalvoti ir vėjas mus nubloškė į gėlyną.
Netoliese, baloje atsispindėjo varpinės bokštas,
visi suskaičiavo dvylika dūžių.
Dar tik vidurdienis, o rodos viskas nugyventa - tarė kažkuris iš mūsų.
Daugiau nieko nepamenu,
tik tas rožių krūmo šaknis, įsirėmusias tiesiai į nugarą.