Praradęs supranti..

Eilinį kartą išėjai užtrenkdamas duris,
Nepaaiškinai nieko, slėpei akis.
Leidai suprast, kad nebėra vilties.
Būti kartu – nėra jokios prasmės.

Mačiau tavo veidą, jis neturėjo jausmų.
Tu nuleidai rankas, supratau, tau sunku.
Pirmą kartą gyvenime tavo akyse išvydau.
Ašaras, kurios man pasakė „suklydai“.

Tu neprašei suprast, nebereikėjo nieko.
O žodžiai lyg peilis, širdy nerado vietos.
Žvilgsnis abejingas, nė mažytės vilties.
Štai kas dabar beliko iš mūsų meilės pilies.

Temačiau kaip lange pranyksta Tavo siluetas.
Sudūžta dvi širdys, ir viskas kas į jas buvo sudėta.
Teišgirstu „sudie“, ir dar žodžiai keli..
„Atsimink mažute-praradęs supranti“.